2021-02-17
Kodėl nereikia bendradarbiauti su šešėliais – kairiųjų atsakymas valstiečiams

Laurynas Šedvydis
Vaida Baranovė
Fausta Roznytė
Ruslanas Baranovas
Robert Duchnevič

Po ilgo žiemos miego Naisių caras ir vaikų darželio policininkas Saulius išstojo su labai keistais pareiškimais, kad esą opozicijai reikia bendradarbiauti. Opozicinės partijos šiuose pareiškimuose pavadintos centro kairiosiomis jėgomis. Visuomenė pagąsdinta, kad jeigu kairieji nebendradarbiaus ir, pavyzdžiui, nesudarys jungtinės šešėlių vyriausybės, tūkstančius metų Lietuvą valdys dešinieji su konservatoriais priešaky.

Šios nenaujos ir jau kiek nuvalkiota tapusios žinutės esmė tokia: socialdemokratai nesivienija su kitais kairiaisiais („valstiečiais“) ir tokiu būdu padeda dešiniesiems išlikti valdžioje. Bėda tik ta, kad Ramūno Karbauskio vadovaujama partija su kairumu turi tiek pat bendro, kiek geras filmo scenarijus su serialu „Naisių vasara”

Neseniai duotame pasisakyme naujienų portalui LRT.lt Ramūnas Karbauskis prisipažino, kad LŽVS yra konservatyvi politinė jėga: „Mes likome vienintele frakciją Seime turinčia partija, kuri atstovauja tradicinėms vertybėms“.

Iš Seimo po pralaimėtų rinkimų pabėgęs šešėlinis valstiečių ministras pirmininkas komentavo likusių opozicinių jėgų nenorą drauge su valstiečiais sudaryti šešėlių vyriausybę teigdamas, kad „Reikia dirbti, daug dirbti. O jie dirbti nenori, jie tingi, nori tik rezultatų, bet rezultatų be darbo nebūna.”. Turbūt dėl to Naisių caras ir nusprendė pasitraukti iš Seimo, nes ten gali tekti dirbti.

Jokio bendradarbiavimo tarp vienintelės parlamentinės kairiosios partijos ir darinio, pavadinto Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, negali ir neturi būti. Dar daugiau – valstiečių žaliųjų sąjunga kaip oligarcho ir keistų galios struktūrų samplaika neduoda nieko gero Lietuvai ir neturi jokios prasmės egzistuoti.

Nėra nei vienos priežasties, kodėl socialdemokratai Seime turėtų bendradarbiauti su valstiečiais. Tačiau yra daug priežasčių, kodėl kairieji turi dėti visas jėgas, kad šita kadencija Naisių caro parankiniams būtų paskutinė.

Pateikiame 10 priežasčių, kodėl būdama kairiąja partija LSDP negali bendradarbiauti su valstiečiais:

1.Bendradarbiavimas negalimas, nes valstiečiai iš esmės yra stambiųjų agrokapitalistų partija. Turtingiausias jos narys Ramūnas Karbauskis iki pabėgimo iš Seimo buvo ir vienu turtingiausiu Seimo narių. Valstiečių frakcijos gretose dirba stambūs žemvaldžiai. Tad nepaisant viešos retorikos apie buvimą regionų partija, valstiečiai vykdė tolesnę viso ko centralizaciją. Stambiųjų ir būnant valdžioje dar pastambėjusių valstiečių valdymo metu Lietuvos kaime ir rajonų centruose nebeliko pašto skyrių, ambulatorijų ar paprasčiausių bankomatų.

2.Nepaisant klaidinančio pavadinimo, valstiečiai nėra žalieji. Būtent jų valdymo metu ir dėl jų ministrų ir ministerijų aplaidumo bei neveiksnumo šalį sukrėtė ekologinės katastrofos Alytuje ir Klaipėdoje. Būtent jų valdymo metu nepajudintas nė menkiausias pirštas dėl taršos Klaipėdos uoste. Priminti tikriausiai nereikia ir dar vieno sprendimo – valstiečių inicijuoto leidimo žvejoti rezervatuose. Dar daugiau – valstiečiai save pateikia kaip nuožmiausius konservatorių priešininkus, tačiau būtent iš valstiečių ir konservatorių sąjungos gimė miškų kirtimui pagreitį suteikusi urėdijų reforma, kuriai priešinosi socialdemokratai.

3.Ir tai ne paskutinis panašumas tarp valstiečių ir konservatorių. Nepaisant to, ką partija apie save komunikuoja viešumoje, valstiečiai nėra jokia kairioji partija, nes socialinėje ir ekonominėje politikoje remiasi iš esmės dešiniosiomis nuostatomis – valstybės galimybių, spręsti bendras problemas, silpninimo. Geriausiai tai iliustruoja paties buvusio valstiečių finansų ministrų V. Šapokos teiginys, kad jis yra “mažesnės valstybės” šalininkas. Mažesnė valstybė reiškia mažiau viešųjų ir daugiau privačių paslaugų. O tam, kad galėtumėte jas įsigyti ir krauti privatininkams kapitalą, milijonui buvo išdalintas milijardas. Taip kiekvieno viešajame sektoriuje dirbančio mediko, mokytojo ar kultūros darbuotojo alga buvo nukreipta privačių kišenių link. Tad valstiečių mokesčių sistemos reformos elementai, padėję susirinkti trumpalaikių politinių dividendų, susilpnino Lietuvos mokestinę sistemą ir būsimi mokesčių kėlimai, norint stabilizuoti valstybės pajamas, bus tiesiogiai jų kaltė.

4.Apskritai visa tariamai kairioji valstiečių politika apsiribojo tik naujomis išmokomis, o ne viešojo sektoriaus stiprinimu. Būtent šie konservatyvūs sprendimai sukėlė didelės visuomenės dalies nepasitenkinimą, pasireiškusį medikų, mokytojų ir žemdirbių protestais. 2009 m. skausminga konservatorių diržų veržimosi politika kėlė paprastų žmonių įsiūtį, kuris virto riaušėmis ir išdaužytais Seimo langais. Po maždaug dešimtmečio valstiečių vyriausybės neatlaikė jau net ir inteligentiškiausias ir geriausiai išlaikytas visuomenės sluoksnis – mokytojai – pro švietimo ministerijos langus lipę pasišnekėti su darną ir sotesnę ateitį žadėjusia valstiečių valdžia.

5.Dažnai ir, reikia pasakyti, teisingai kritikavę konservatorius dėl jų arogancijos, patys valstiečiai netruko tapti nauja arogantiškiausia Lietuvos partija. Reaguodami į kilusius protestus valstiečiai menkino jų dalyvius, o medikams ministras pirmininkas apskritai pasiūlė emigruoti, jei kas nepatinka. Sekdamas geriausiomis konservatorių tradicijomis Saulius Skvernelis netgi bandė diskredituoti protestus organizavusias mokytojų profesines sąjungas, kaltindamas Lietuvos mokytojus darbu Rusijai!

6.Valstiečiai socialinės ir žmogaus teisių politikos klausimais yra praktiškai konservatorių kopija. Retrogradiškos Agnės Širinskienės abortų draudimo iniciatyvos, prieš moterų teises nukreipta valstiečių politika, žlugdoma vaiko teisių reforma ir marinuojami sprendimai tautinių mažumų teisių srityje – šie ir kiti žmogaus teisių klausimai valstiečių valdymo metu buvo užšaldyti.

7.Užsienio reikalų srityje Skvernelio vyriausybė Lenkijos problemų klausimu stojo šalia ultrakonservatyvios Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos. Keičiantis vyriausybėms „kairieji” valstiečiai gąsdino, kad konservatoriai sugadins santykius su Lenkijos dešiniaisiais, nors šie elgiasi beveik identiškai LVŽS.

8.Jokia kairioji partija, matydama žiojėjančias spragas švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų sistemose, nepultų visų ekonominio augimo vaisių kišti į ginklavimosi programas. Tuo tarpu valstiečiai net inicijavo nacionalinį susitarimą, kuriuo politinės partijos įsipareigojo didinti krašto apsaugos biudžetą NATO nuo sutartų 2 iki 2,5 procentų bendrojo vidaus produkto. Tai papildomai sudarytų beveik 700 mln. eurų. Socialdemokratai šio susitarimo nepasirašė ir nepasirašys.

9.Koronaviruso krizės metu valstiečiai po savo „sparneliu” toliau glaudė anti-mokslines ir konspiracines teorijas skleidžiančius asmenis, tokius kaip Dainius Kepenis. Taip valstiečiai legitimizavo tokias pozicijas ir sudarė sąlygas joms plisti viešojoje erdvėje.

10.Konservatyvi valstiečių vykdyta draudimų politika liko neveiksminga, nes iš pagrindų nesprendė socialinių, ekonominių ir galimybių trūkumo problemų, kurios yra beveik pagrindinė priklausomybių atsiradimo ir neįveikimo problema. Padalinant valstybės biudžetą visiems po truputį pašalpų pavidalu, negali sukurti viešųjų paslaugų, kurios padėtų žmonėms įveikti jų sunkumus ir priklausomybes.

Vienytis galima dėl kažkokių bendrų tikslų, idėjų ar krypties. Kai tokių nėra, lieka tik šešėliai.