c
2021-03-26
Ar Vyriausybė valdo pandemiją?

Tai ar Vyriausybė valdo pandemiją? Manau, kad ne. Tik to kol kas nenori pripažinti dalis tų žmonių, kurie rudenį valdantiesiems atidavė savo balsą. Tyli ir didžioji dalis nuomonės formuotojų, taip tik parodydami savo sąsajas su dešiniaisiais.

Nuo pandemijos pradžios praėjo daugiau nei metai, o dabartinė valdžia neturi jokio aiškaus plano ateičiai. Prisidengti praeitos vyriausybės palikimu jau nebepavyksta – visgi valdžia jų rankose jau kelis mėnesius. Vos tik pagalvojome apie tai, kad nors dalinai grįšime prie normalaus gyvenimo, valdžia vėl sugriežtino karantino ribojimus. Iš vienos pusės toks sprendimas atrodo suprantamas – susirgimų skaičiai jau kurį laiką nemažėja, plinta naujosios koronaviruso atmainos. Tačiau akivaizdu, jog šie suvaržymai nebeveikia, o žmonės yra pavargę – pavargę nuo besiblaškančios komunikacijos ir aiškaus plano nebuvimo. Galų gale naujų reikalavimų įvedimas kitą dieną nuo jų paskelbimo pasitikėjimo ir įkvėpimo neprideda – tiek žmonės, tiek verslas planuoja savo veiklą ateičiai ir jie tiesiog privalo žinoti, kokie bus tolimesni žingsniai.

Nedarbas Lietuvoje – 16,1 procento, verslo įmonės laiku nesulaukia tinkamos pagalbos, o dalis tiesiog užsidarė ir vargu, ar sugebės atsistoti ant kojų. Tačiau kai kuriems stambiesiems verslininkams tai dar vienas puikus augimo laikotarpis, kadangi paramų skirstymo sistema galimai turi spragų ir yra neefektyvi, o alternatyvų jiems paprasčiausiai nepalikta. Kaip kitaip, jei ne pataikavimu ir kvailyste, įvardinti sprendimą leisti dirbti didiesiems prekybos centrams ir kai kurioms stambioms ne maisto prekių parduotuvėms paraleliai uždarant mažas parduotuves, kuriose išlaikyti saugius atstumus, reguliuoti pirkėjų srautus ir laikytis kitų saugos priemonių yra daugybę kartų paprasčiau?

Nors nedarbas sparčiai auga, vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ net 12,8 proc. didesnis nei praeitais metais. Atrodytų, kad reikėtų džiaugtis, bet kodėl skirtumas tarp Vilniaus ir Zarasų net 380 eurų? Bendrieji vidurkiai užčiuopia toli gražu ne viską ir realios situacijos nepavaizduoja. Tai tik parodo, kad dėmesys regionams ir tolygiam darbo užmokesčio augimui visoje šalyje guli viename iš Vyriausybės stalčių.

Mokiniai, tuo tarpu, jau metus mokosi iš namų. Vieniems tai nesukelia problemų, kitiems šis laikotarpis padarys didelę įtaką jų ateičiai. Tai pabrėžia ir daugelis specialistų, kalbėdami apie psichologinę žalą (ne tik mokiniams, bet ir visai visuomenei). Tai tikriausiai jaučiame ir patys, pakanka pakalbėti su aplinkiniais bei artimaisiais. Dėl abiturientų ir visos egzaminų tvarkos iki šiol nėra aišku – prieš pusantros savaitės švietimo ministerija teigė, jog nėra aišku, kada dvyliktokai galės grįžti į klases ir tik paskutiniame Vyriausybės posėdyje buvo nuspręsta abiturientus įtraukti į prioritetines skiepijimo grupes. Šaunu, jog atsiranda daugiau aiškumo, bet ar tai nėra pavėluota? Kol bus surinkta ir apdorota informacija, kol visi norintys bus paskiepyti, žiūrėk, jau ir egzaminų laikotarpis bus prasidėjęs. Nuolat girdime apie problemas su vakcinų tiekimu, masinės vakcinacijos pradžią jau teko nukelti – ar nepasikartos vėl toks pat scenarijus? Visai nesvarbu, jog mes to nenorime, tačiau privalome būti pasiruošę. Deja, tenka pripažinti, jog planavimo trūksta ne tik šiuo atveju, bet priimant praktiškai visus sprendimus (tuo pasižymėjo ir ankstesnė vyriausybė).

Akivaizdu, jog valdantieji negeba ir neieško būdų susikalbėti su kitaip mąstančiais žmonėmis bei nerodo pavyzdžio visuomenei (čia tinka skiepijimosi pavyzdys), o tai daro įtaką kai kurių populistų iškilimui, sudaro sąlygas jiems  krautis politinį kapitalą spekuliuojant įvairiais klausimais, tarp jų – ir ta pačia pandemija. Prie kylančio pykčio ir „alternatyvių faktų“ paieškos galime priskirti jau anksčiau paminėtą blaškymąsi, o kaip pavyzdį paminėti prieš kurį laiką susidariusią situaciją su „Astra Zeneca“ vakcina, kuria skiepijimas buvo sustabdytas, nors tokį sprendimą pagrindžiančios medžiagos trūko, ir po dienos pradėtas iš naujo. Net ir po viešo valstybės vadovų pasiskiepijimo tenka pripažinti, jog šio skiepo reputacija yra ženkliai sumažėjusi ir jai atstatyti prireiks didelių pastangų, kurių, mano manymu, ši vyriausybė nepademonstruos.

Valdžia pamažu augina socialinę atskirtį, o mes šiuo laikotarpiu vėl pradedame tolti ne tik nuo stipresnės vidurinės klasės, bet ir nuo kuo platesnio gyventojų įtraukimo į darbo rinką, smurto namuose užkardymo ir begalės kitų dalykų. Bendri vidurkiai bei statistikos iš ministerijų kabinetų ar bankų tos realios situacijos, mano nuomone, neparodo.